Gatvėje:

Tu: Kaip seniai jį mačiau, einu paklausiu, kaip sekasi.

Nerimas: Vargu, ar jis tave iš viso prisimena.

Kavinėje:

Tu: Pasakysiu, kad sumaišė užsakymą, aš šito nemėgstu.

Nerimas: Pasiskųstum?? Oho, būtų kažkas naujo. Gal geriau neeksperimentuok, tiesiog valgyk.

Prieš užmiegant:

Tu: Reikia pamiegoti, rytoj bus sunki diena.

Nerimas: Pala pala, dar tik 5 kartus išanalizavom visas tavo dienos klaidas.

Auditorijoj:

Lektorius: Ar turit klausimų?

Tu: Kaip įdomu, labai norėčiau sužinoti, pakelsiu ranką.

Nerimas: Nerizikuočiau. Apsidairyk, kaip atrodysi. Geriau pasigūglink. 

Biure:

Tu: Viskas, išsiųsiu šitą laišką.

Nerimas: Eeei, tik nespausk mygtuko. Galėsi dar namie patikrint, tikrai kažkas ne taip. Dar turi laiko iki ryto. 

Lipant laiptais pas vadovą:

Tu: Gal tikrai silpna, nes lipau laiptais?

Nerimas: Ne ne, tau kažkas blogai su širdim.

Nerimas stabdo, žemina, stingdo, apgauna, nepaleidžia. Tu jautiesi bejėgis, nevykęs. Dažniausiai norisi nerimą išstumti, atsikratyti, užčiaupti, negirdėti. Norisi, bet nepavyksta. Nes jis – tavo dalis. O jeigu su juo pasikalbėtum?

Gatvėje:

Tu: Kaip seniai jį mačiau, einu paklausiu, kaip sekasi.

Nerimas: Vargu, ar jis tave iš viso prisimena.

Tu: Kodėl taip sakai?

Nerimas: Atsimeni, kai vaikystėj tiek kartų bandei prieiti prie jų…? Tau taip skaudėjo.

Kavinėje:

Tu: Pasakysiu, kad sumaišė užsakymą, aš šito nemėgstu.

Nerimas: Pasiskųstum?? Oho, būtų kažkas naujo. Gal geriau neeksperimentuok, tiesiog valgyk.

Tu: Kodėl vėl mane stabdai?

Nerimas: Atsimeni, kaip močiutė vis supykdavo, jei nesuvalgydavai visko, kas lėkštėj? Tu taip bijojai prieštarauti.

Prieš miegą:

Tu: Reikia pamiegoti, rytoj bus sunki diena.

Nerimas: Pala pala, dar tik 5 kartus išanalizavom visas tavo dienos klaidas.

Tu: Kodėl taip svarbu viską išanalizuoti?

Nerimas: Atsimeni, kaip mokykloje tavęs nepakvietė į šventę  ir tu vis bandei suprasti, ką ne taip padarei? Tąkart labai liūdėjai.

Auditorijoj:

Lektorius: Ar turit klausimų?

Tu: Kaip įdomu, labai norėčiau sužinoti, pakelsiu ranką.

Nerimas: Nerizikuočiau. Apsidairyk, kaip atrodysi. Geriau pasigūglink.

Tu: Ką nori man pasakyti?

Nerimas: Bandau tave apsaugoti, kad  vėl neatsidurtum kvailio vietoje. Tau buvo taip gėda.

Biure:

Tu: Viskas, išsiųsiu šitą laišką.

Nerimas: Eeei, tik nespausk mygtuko. Galėsi dar namie patikrint, tikrai kažkas ne taip. Dar turi laiko iki ryto.

Tu: Tu mane vėl stabdai…

Nerimas: Atsimeni, tu tiek stengdavaisi ir vis nepakakdavo. Tu nežinojai, ką daryt.

Lipant laiptais pas vadovą:

Tu: Gal tikrai silpna, nes lipau laiptais?

Nerimas: Ne ne, tau kažkas blogai su širdim.

Tu: Tu mane vis gąsdini.

Nerimas: Bandau apsaugot, kad tavęs vėl neužkrautų darbais ir nereikėtų visą savaitgalį arti. Persidirbimas tau kenkia, o tu nežinai, ką daryti.

Pasikalbėjus turbūt matai, kad nerimas bando tave  apsaugoti nuo nemalonių patirčių: nuo to, kas kažkada skaudino, ko nenori patirti dar kartą. Kiekvieno nerimas kalba vis kitu balsu ir prisimena vis kitas situacijas, kuomet kildavo sunkiai ištveriami jausmai: liūdesys, baimė, pyktis. Veikiausiai su tokiais intensyviais jausmais likdavai vienas ir nežinojai, ką daryti. 

Turbūt nerimo siūlomi būdai tau palengvindavo gyvenimą, pavyzdžiui, neužkalbinęs seniai matyto pažįstamo, išvengdavai atstūmimo; neuždavęs viešų klausimų, nepatirdavai gėdos; neleisdamas sau ilsėtis, manei išvengsiąs klaidų. Nerimas tarsi palengvina gyvenimą, apsaugo tave, tačiau dažnai ir labai riboja bei sekina. Užkalbinęs pažįstamą, galėtum patirti bendrumą; uždavęs klausimą, galėtum būti pamatytas ir įvertintas; nebesistengdamas darbų atlikti tobulai, galėtum išsimiegoti.  

Svarbu ne nejausti, bet išgirsti nerimą, nes “išjungęs” nerimą, tu neteksi ir kitų jausmų, o kartu ir gyvenimo spalvų. Išgirsti nerimą ir suprasti, nuo ko jis saugo – nėra paprasta. Dar sunkiau tai padaryti vienam. Psichoterapija – tai vieta, kur gali saugiai su profesionalo pagalba ieškoti nerimo ir gyvenimo patirčių sąsajų, geriau save suprasti, ieškoti veiksmingų būdų išreikšti po nerimu slypintiems jausmams.